- aukštinis
- aukšti̇̀nis dkt. Pro aukšti̇̀nį rū̃ko dū̃mai.
.
.
aukštinis — 2 aukštìnis, ė adj. (2) aukštai esantis, viršutinis: Aukštinis langas buvo atdaras rš. Aukštinė (aukštumos) pelkė EncIX85. Aukštinis – retašakis vainiko tipas (apie vaismedžius) rš. Adverija aukštinė SD1128. Ir turėt bendrą gyvenimą su visais… … Dictionary of the Lithuanian Language
aukštinis — 1 aukštìnis sm. (2) 1. Alk, Alv, Pls, Sdk, Smn, Brž, Vb, Pšl dūminės pirkios ar pirties langelis lubose dūmams išeiti: Senovėj kaminų nebuvo, dūmai eidavo per aukštinį Vv. Kurgi nebus gryčia šalta, kad aukštìnis atviras Žl. Atidaryk aukštìnį,… … Dictionary of the Lithuanian Language
aukšinis — sm. SD100, [K] žr. 1 aukštinis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
aulas — aũlas sm. (4, 2) 1. SD25, R270 viršutinė bato dalis, apimanti kojos riešą ir blauzdą: Prairo bato aũlas Krkl. Pasisiūdinau batus ilgais aulaĩs Grg. Stovi ir vis traukia aulus aukštyn BsPIV96. Žiemai geriau batai su aulẽliais, vasarą – be… … Dictionary of the Lithuanian Language
dumčius — 1 dumčius sm. aukštinis: Aš knygas dažniausiai slėpdavau dumčiuje rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dūmalaidė — sf. (1) BŽ132 dūmvilka, aukštinis: Atadaraite dūmalaidę, ba aždusme dūmuos Ad … Dictionary of the Lithuanian Language
dūminis — 1 dūminis sm. aukštinis: Paėmė pamaži tą skrynią, užnešė ant jaujos ir padėjo ties dūminiu, jaują da gerai užkūrino BsPIII8 … Dictionary of the Lithuanian Language
garininkas — gariniñkas ( nỹkas) sm. (2) 1. garinė, aukštinis: Mūsų geras gariniñkas – dūmus gerai trauka Pln. Uždaryk gariniñką Vž. Įtaisyk garinyką – matai, kaip lubos juoduo[ja] Šl. Padėk pliauskų po garinyku, kad geriau išdžiūtų Rd. 2. virtuvėje ties… … Dictionary of the Lithuanian Language
garvilka — sf. (1), garvilkà (3b) Kv 1. skylė garui išleisti iš jaujos pakuros, garvelkis, aukštinis: Skylė, kur traukia garą iš pečiaus, bus garvilka, arba spel̃tė J. Garvilką attraukiat, o jau pilna troba garų priejo Vvr. Atidaryk gar̃vilką, kad išeitų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsprukti — išsprùkti intr. 1. Jzm, LL320, Rtr, Š, Jnšk, Pln išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti J.Jabl. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas J. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo J. Jaunesnysis… … Dictionary of the Lithuanian Language